Virginija GUOGIENĖ
Šiandieninei mokyklai tenka patirti nemažus iššūkius, kurie susiję ne tik su pareiga mokyti mokinius ir parengti juos gyvenimui, ypač pandemijos akivaizdoje, tačiau ne mažiau svarbi užduotis – išsaugoti ir netgi puoselėti mokinių emocinius poreikius, jų fizinę bei psichinę sveikatą.
Jau nuo pat pirmųjų žingsnių į mokyklą prasideda mažųjų integracija į visuomenę. Kiekvienas vaikas mokosi reikšti emocijas iš patirties bendraujant su kitais. Vaikai su jausmais susipažįsta pirmiausia šeimoje ir darželyje, vėliau – mokykloje. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai pirmiausia mokosi jausmų ir prosocialaus elgesio stebėdami suaugusiuosius (tėvus, mokytojus ir kitus), t. y. stebi elgesį, bando jį kopijuoti. Vaiko emocijų raiška ir elgesys tampriai siejami su jo socialine emocine sveikata bei gerove, kuri savo ruožtu susijusi su jų pozityviu įsitraukimu į santykius mokykloje. Svarbu išnagrinėti šiuos paminėtus jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių aspektus akademiniame kontekste, kad galėtume pagerinti pradinių klasių mokinių psichologinę savijautą ir jų adaptaciją pereinant iš pradinės mokyklos į dalykinę sistemą.
Tyrimo organizavimas, dalyviai ir objektas
2020 m. vasario mėn. tyrime dalyvavo Pabradės Ryto gimnazijos antrųjų klasių mokiniai ir jų tėvai, Švenčionėlių progimnazijos ir Adutiškio pagrindinės mokyklos ketvirtųjų klasių mokiniai ir jų tėvai. 2020 m. rugsėjo mėnesį tyrimas buvo pakartotas apklausiant Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos ir Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos Adutiškio skyriaus penktųjų klasių mokinius.
Tyrime dalyvavo 70 jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių ir jų tėvų: iš jų 40 berniukų (58 proc.) ir 30 mergaičių (42 proc.)
Tyrimo objektas – jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų socialinė emocinė sveikata, jos pokyčiai pandemijos akivaizdoje. Tyrimu buvo siekiama palyginti mokinių socialinę emocinę sveikatą iki krizės (viruso sukeltos Covid-19 pandemijos) ir po krizės, t. y. 2020 m. rudenį.
Socialinės ir emocinės sveikatos samprata
Socialinė ir emocinė sveikata – tai emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą, ištverti sunkius jausmus, pvz., skausmą, liūdesį, nusivylimą.
Kiekvienas žmogus turi remtis savo asmeninėmis vertybėmis, žinant savo asmenybės savybes, stiprinti savęs vertinimą, puoselėti pagarbą kitiems asmenims, mokėti efektyviai valdyti stresą, gebėti išlaikyti asmeninę pusiausvyrą, gebėti valdyti pokyčius ir konfliktines situacijas gyvenime, bendradarbiauti.
Mokinių emocinė sveikata pablogėjo
Jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinės emocinės sveikatos tyrimo rezultatų analizė pagal normų lygmenis iki krizės (viruso sukeltos Covid-19 pandemijos) ir po krizės (procentinė išraiška).
Pabradės Ryto gimnazijos antrųjų klasių mokinių tyrimas parodė, kad iki Covid-19 pandemijos krizės 33,4 proc. tirtų mokinių atitinka žemesnį socialinės ir emocinės sveikatos lygmenį, tai reiškia, kad jie yra didesnėje rizikos grupėje ir jiems būtų tikslinga socialinė ir psichologinė pagalba.
Penktokų socialinė ir emocinė sveikata nuo vasario mėn. per pusmetį akivaizdžiai pablogėjo: žemą lygmenį atitinkantys rodikliai išaugo 9 proc., tuo tarpu rodikliai, atitinkantys aukštą socialinės ir emocinės gerovės lygį, 9 proc. sumažėjo. Situacija yra rimta: penktokai išgyvena didelius pokyčius savo gyvenime – jie susiduria net su keturiais neigiamais veiksniais: adaptacija dalykinėje sistemoje (moko keli mokytojai, mokomasi naujų mokomųjų dalykų ir kt.), nuotolinio mokymosi iššūkiai, klasių sujungimas, paauglystės / brendimo ypatumai. Šio tyrimo duomenimis 28,2 proc. penktųjų klasių mokinių patenka į „žemą ir žemą vidutinį lygmenį“, tai parodo, kad jie yra labai pažeidžiami ir jiems dera skirti daugiau dėmesio. Vis tik 71,2 proc. tiriamųjų patenka į „aukštą ir aukštą vidutinį lygmenį“ tai parodo, kad jie yra pakankamai atsparūs ir dalykinė sistema bei klasių sujungimas neturėjo didesnės įtakos.
Pasitenkinimas gyvenimu
Pradinukų pasitenkinimo gyvenimu skalę sudaro tokie rodikliai: santykiai su draugais, požiūris į save (savęs vertinimas), požiūris į mokyklą, santykiai šeimoje ir požiūris į aplinką.
Pabradės Ryto gimnazijos 2-ųjų klasių mokiniai tyrime dalyvavo 2020 m. vasario mėn. Penktųjų klasių mokinių pasitenkinimas gyvenimu pablogėjo 2020 m. rudenį, sujungus penktokų klases ir prasidėjus dalykinei sistemai. Mokiniai, atlaikydami sunkius išgyvenimus, sunaudoja nemažai vidinių resursų. Dėl to didėja nerimas, mažėja psichologinis atsparumas, silpnėja imunitetas, lieka mažiau jėgų mokytis, atlikti įprastas veiklas namuose.
Mokyklos vaikams pradėjo patikti
Iki Covid-19 pandemijos ketvirtųjų klasių mokiniai žinojo, kad mokykloje visuomet bus žmogus, kuris jiems padės reikiamu momentu, po krizės, jų užtikrintumas gerokai sumažėjo. Tačiau 2020 m. rudenį pagerėjo mokinių tarpasmeniniai santykiai, tarpusavio sutarimas. Mokiniai patenkinti, kad jų gerą elgesį labiau pastebi mokytojai, jiems netgi pradėjo patikti mokykla. Šie pokyčiai tikrai džiugina – į gera pasikeitė penktokų požiūris į mokyklą.
Mokinių socialinė ir emocinė sveikata susijusi su pasitenkinimu gyvenimu
Jaunesnio mokyklinio amžiaus mokinių socialinės – emocinės gerovės ir pasitenkinimo gyvenimu sąsajos yra reikšmingos iki Covid-19, tačiau jos dar reikšmingesnės 2020 m. rugsėjį, t. y. mokinių socialinė ir emocinė gerovė reikšmingai teigiamai siejasi su pasitenkinimu gyvenimu: santykiais su draugais, šeima, teigiamu požiūriu į save, mokyklą ir aplinkinius.
Svarbu ir mokyklos mikroklimatas
Tyrimas parodė, kad mokinių socialinė ir emocinė sveikata glaudžiai susijusi ir su mokyklos mikroklimatu.
Atlikus socialinės – emocinės sveikatos ir mokyklos klimato tarpusavio koreliacijas (2020 m. vasario ir rugsėjo mėn.), pastebėta, kad vasario mėn. reikšmingų sąsajų nebuvo, tačiau jau rugsėjo mėn. situacija pasikeitė į gera. Vadinasi, kad socialinė ir emocinė gerovė reikšmingai susijusi su aiškiomis elgesio taisyklėmis, saugumu, gerais mokinių tarpusavio santykiais, tai, kad gerą elgesį mokytojai pastebi ir viską vainikuoja tai, kad penktokams tiesiog patinka mokykla.
Pandemija paskatino vertinti tarpasmeninius ryšius
Dalinė išvada: Covid-19 pandemijos metu – per pastarąjį pusmetį 9 proc. pablogėjo penktokų socialinė ir emocinė sveikata ir akivaizdus pasitenkinimo gyvenimu sumažėjimas. Tačiau mokyklos atmosferos kai kurie rodikliai reikšmingai išaugo: tarpusavio santykiai, sutarimas, mokytojų požiūris į gerą mokinių elgesį. Galima daryti prielaidą, kad karantino laikotarpiu mokinių emocinė gerovė buvo prislėgta ir po pandemijos susitikus mokykloje tiek mokiniai, tiek mokytojai labai pradėjo vertinti tarpasmeninius santykius, netgi mokiniai pradėjo vertinti mokymąsi mokykloje.
Tėvų atsakymai į anketos klausimus apie mikroklimatą mokykloje (iki COVID-19 pandemijos)
3 ugdymo įstaigų jaunesniojo mokyklinio amžiaus mokinių tėvai klausimynus pildė 2020 m. vasario mėn.
Labiausiai išryškėja geri tarpasmeniniai santykiai ugdymo įstaigoje (vidurkis – 20,1). Tėvai palankiai vertina mokyklos darbuotojų pastangas, nes su visais mokiniais elgiamasi sąžiningai ir pagarbiai, jų vaikai laukiami mokykloje, čia jie jaučiasi sėkmingi, mokytojų įvertinami už gerą elgesį, mokyklos darbuotojai draugiškai bendrauja su tėvais.
Šiek tiek mažiau (vidurkis –13,7) teigiamų įverčių surinko saugumo mokykloje rodiklis: mokykloje ir pakeliui į mokyklą vaikas jaučiasi saugus, galiojančios aiškios elgesio taisyklės, jų nuoseklus ir sąžiningas taikymas.
Prasčiau (vidurkis – 9,4) tėvai įvertino įstaigų aplinką: mokyklų aplinka prižiūrima pakankamai gerai, mokytojai rūpinasi patalpų tvarkingumu.
Mokymą ir mokymąsi tėvai įvertino 8,8 balais: taikomus aukštus akademinius reikalavimus, mokytojų darbą, kuris nukreiptas į gerų rezultatų siekimą ir akademinę ugdytinių sėkmę.
Patys tėvai save apibūdino menkai įsitraukusius į vaiko mokyklinį gyvenimą (vidurkis – 6,2): dalyvavimą priimant sprendimus mokykloje, savo aktyvumą ir savanoriavimą mokyklos veiklose.
Dalinė išvada: pastaruoju metu, t. y. nuo 2017 metų visose mokyklose įgyvendinamos patyčių prevencijos programos davė teigiamus rezultatus: tėvų nuomone, tiek santykiai, tiek saugumas mokykloje yra užtikrintas. O štai dėl žmogiškųjų išteklių – mokymosi, tėvų įsitraukimo į vaiko mokyklinį gyvenimą, yra prastesnė situacija, kurią iš dalies galima paaiškinti taip: suaugusieji yra užimti kasdieniniais darbais, rūpesčiais, lieka nepakankamai energijos rūpintis vaiko mokykliniu gyvenimu, jį labiau motyvuoti, akivaizdžiai parodyti mokslo žinių naudą.
Tyrimo apibendrinimas
Rekomendacijos mokytojams
Jūs esate tie žmonės, autoritetai vaiko gyvenime, kurie savo pavyzdžiu ir žiniomis tiesiate tiltą jaunai sielai į platų pasaulį. Šiuo nelengvu visiems laikotarpiu siūlau:
pripažinti, kad yra krizę patiriančių mokinių ir suvokti, kokie galimi jų jausmai;
Patarimai tėvams
Mielieji tėveliai,
Neapsakomas džiaugsmas ir didžiulė laimė auginti savo atžalas, su meile jomis rūpintis. Labai nuoširdžiai linkiu, kad šis jūsų buvimas kartu, vienoje erdvėje būtų kuo jaukesnis, kuo prasmingesnis. Todėl labai kviečiu:
Kaip mokiniai gali padėti patys sau?
Mielieji, jūs esate ta karta, kuri kurs naująjį pasaulį, todėl jūsų patirties, žinojimo, asmenybinio potencialo labai reikia. Jūs turite būti stiprūs, sumanūs, kūrybingi.
Įveikti nūdienos nesklandumus galėsi tuomet, jei:
MES VISI GALIME IR TURIME ATLAIKYTI ĮVAIRIUS IŠBANDYMUS! TAI MUS TIK SUSTIPRINA!