Ateinanti epocha žada globaliniu mastu laisvą ir greitą žinių, kapitalo ir intelekto judėjimą, kuriam jau ne visuomet būtinas mechaniškas keliavimas. Šiandien jis pakeičiamas naujausiomis informacinėmis technologijomis – „protas gali dirbti namuose“, kitaip tariant, žmogus gali mokytis, dirbti, apsipirkti, leisti laisvalaikį ir naudotis įvairiausiomis paslaugomis neišeidamas iš namų, tiesiog veikdamas internete. Visuomenė vis labiau tampa informacine, ji nuolat ieško ir atranda naujų perspektyvų bei galimybių gyventi paprasčiau. Tačiau, reikia pripažinti, didieji mūsų laikų išradimai labai sumažino fizinį krūvį dirbant kasdienius buities darbus, judant iš vietos į vietą (užuot ėjus pėsčiomis, važiuojama automobiliu ar autobusu) ar net vykstant leisti laisvalaikio (net jei pati laisvalaikio veikla yra fiziškai aktyvi). Šiuolaikinis mokslas fizinį aktyvumą pripažįsta kaip vieną iš sveikatos garantų, ypač prognozuojant sergamumo lėtinėmis ligomis rizikos laipsnį. Judėjimo stoka jau seniai analizuojama kaip atskira sveikatos problema: didėja rizika atsirasti viršsvoriui, nutukimui ir kitoms chroniškoms su svoriu susijusioms sveikatos problemoms, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligoms bei diabetui, kurie blogina gyvenimo kokybę, kelia pavojų gyvybei.
Vaikams reguliari fizinė veikla svarbi siekiant užtikrinti sveiką augimą ir vystymąsi. Vienų fizinių ypatybių lavinimas veikia kitas fizines ypatybes ir į tai reikia atsižvelgti parenkant fizinius pratimus. Vaikų biologinis amžius ne visada sutampa su amžiumi pase, todėl reikia atsižvelgti į vaiko biologinį brendimą. Daug dėmesio skiriama pratimų saugumui ir traumų prevencijai, jos priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties ir fizinio pajėgumo, todėl turi būti lavinamos individualiai. Visos fizinės ypatybės turi būti lavinamos kompleksiškai, siekiant optimalaus jų lygio.